BE DEPRESIJOS

DEPRESIJA: KAS TAI, KODĖL IR KĄ MAN DARYTI?

Prieš pradedant bet kokius veiksmus, svarbu gerai suprasti, su kuo turime reikalą. Tad visų pirma kalbėsiu apie dažniausiai kylančius klausimus, susijusius su depresija: Ką būtent vadiname depresija ir kuo ji skiriasi nuo įprasto liūdesio? Kodėl žmonės tokias būsenas patiria? Ar šias būsenas galima įveikti, ką galiu padaryti, kad padėčiau pats sau? Kokią dalį depresijos įveikimo kontekste užima savipagalba? Ar įmanoma gyventi taip, kad depresija nebepasikartotų?

MITYBA

Mūsų žarnynas – vienas iš karališkų tiltų į mūsų kasdienę savijautą. Vienos naujausių depresijos kilmės teorijų kalba apie lėtinį uždegiminį procesą kūne. Nekalbėsime apie visus įmanomus sveikos mitybos principus. Tačiau kalbėsime apie tuos paprastus žingsnius, kurie gali santykinai lengvai ir greitai pakeisti nusistovėjusį uždegimo disbalansą mūsų kūne ir smegenyse.

DIENOTVARKĖ

Kokie svarbiausi Jūsų dienos elementai? Nuolat lekiate ir bandote viską spėti? O tada vieną dieną nebepakylate iš lovos? O gal atvirkščiai – vis vengiate ir atidedate viską, kas sunku ir kelia įtampą. O tuomet patiriate milžinišką nerimą, kad nespėsite? Yra kokia nors formulė, kuri sustato viską į vietas ar visgi dienotvarkė tinkama tik vaikams mokykloje? Nuolat aptinku, kad depresijos požymius patiriantys žmonės patiria ir daug chaoso, susijusio su dienos planavimu ir ilgalaikių tikslų siekimu. Kalbėsime apie tuos svarbiausius elementus, kurie būtinai turi patekti į Jūsų dieną, jei norite jaustis stabiliau. Na, pavyzdžiui, malonumai ;). Ir, žinoma, ne tik jie.

ĮKYRIOS NEIGIAMOS MINTYS

Visi esame patyrę tuos nesibaigiančius srautus nemalonių, bet labai įkyrių minčių ir išgyvenimų po kokios nors nesėkmės, nemalonaus įvykio ar komentaro. Visgi, jei susiduriate su depresijos požymiais, labai gali būti, kad šie įkyrūs nemalonių minčių srautai yra ne atsitiktinė trumpa patirtis, bet įprasta kasdienio gyvenimo rutina. Labai gali būti, kad net nepastebite, kaip Jūsų mintys nueina klystkeliais ir su savimi nusiveda ir Jūsų nuotaiką. Tad visų pirma mokysimės – pastebėti. Taip pat apie tai, kaip sau padėti sustabdyti neigiamų minčių srautus situaciškai ir ko reikia ilgalaikėje perspektyvoje?

FIZINIS AKTYVUMAS

Judėti ar sėdėti? Reguliarus aktyvus judėjimas keičia smegenis: jis padidina serotonino ir dopamino aktyvumo lygį, kas ypatingai svarbu įveikiant depresiją. Kai kurie tyrimai rodo, kad aktyvaus judėjimo efektyvumas prilygsta antidepresantų poveikiui, tačiau išlieka ilgiau. Kaip ir kiek geriausia judėti, kai patiriate depresijos požymius? Ir kaip pakilti iš lovos, kai atrodo, jog nieko nebenoriu?

ŠVIESA

Ar Jūs jautrus šviesos trūkumui arba jos pertekliui? Vien dėl to, kad tamsu, mūsų nuotaika gali subjurti, miegas sutrikti, o apetitas padidėti. Saulės šviesa – vienas iš svarbių elementų, reguliuojančių mūsų organizmo kasdienius ritmus (alkio, energijos, miego ir kt.). Tad kaip gyventi, kai nuo rudens iki pavasario apsiniaukę? Ar įmanoma apšviesti savo nuotaiką (tiesiogine ir perkeltine prasme)? Kiek ir kokios šviesos mums reikia ir kokius turime būdus (mokamus ir nemokamus) jai gauti?

MIEGAS

Su miego sunkumais susiduria apie 80% depresiją patiriančių žmonių. Sunkumai gali būti įvairūs – žmogus prabunda ryte ir nebegali užmigti; miega daugybę valandų ir nesijaučia pailsėjęs; negali užmigti vakare ar prabunda daug kartų per naktį. Žinoma, tai tik dar labiau pasunkina būseną. Laimei, yra ne vienas būdas miego trukmei ir kokybei pagerinti. Apie juos kalbėsime ir, žinoma, juos testuosime.

BENDRAVIMAS IR VIENIŠUMAS

Ką daryti, kai nenoriu nieko matyti? Ką daryti, kai neturiu draugų ir jaučiuosi vienišas? Juo labiau, kaip būti santykiuose, kurie ne itin malonūs ar net toksiški? Žmogus, patiriantis depresiją, neretai jaučiasi prislėgtas, apatiškas, abejingas. Jo / jos gebėjimas patirti malonumą labai susiaurėja. Santykiai – vienas iš mums įprastų gyvenimo malonumų. Tačiau, išgyvenant depresijos būsenas, bendrauti gali būti sunku ir nesinorėti. Antra vertus, kai su niekuo nebendrauji – tampa itin vieniša. O ir su savimi pačiu / pačia išbūti dažnai nelengva. Tad ką rinktis?

TRAUMOS

Vaikystėje patirtos traumos (fizinis, seksualinis smurtas, o labiausiai – emocinis) yra glaudžiai siejami su depresija vėliau gyvenime. Trauma – paprastai ne vienkartinis įvykis, o patirčių visuma, kuri tam tikru būdu nuspalvina mano pasaulėžiūrą, būdą būti su savimi ir kurti santykius su kitais. Tai patirtys, kurias mena mūsų kūnas. Kalbėsime apie būdus nusiųsti kūnui saugumo žinutes. Kiekvienas iš šių elementų susijęs su depresijos požymiais ir svarbus gerai savijautai – tai žinome iš mokslinių tyrimų. Šioje programoje visi komponentai sujungti į vieną sistemą, kuri yra efektyvesnė nei kiekvienas iš komponentų, įgyvendinamas atskirai.